Logopedo veikla

LOGOPEDO VEIKLA DARŽELYJE

Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų. Logopedo darbo  tikslas – laiku nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir bendradarbiaujant su pedagogais ir ugdytinių tėvais juos šalinti.

Lopšelio-darželio logopedas:

• Atlieka vaikų kalbos raidos vertinimą ir nustato kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį;
• Vykdo kryptingą pagalbą vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų;
• Dalyvauja vaiko gerovės komisijos veikloje;
• Konsultuoja kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų tėvus, pedagogus, pagalbos vaikui teikimo, ugdymo organizavimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų prevencijos bei jų įveikimo klausimais;
• Ruošia ir kaupia metodines bei vaizdines mokymo priemones, naudoja naujausias kalbos tyrimo bei korekcinio darbo metodikas, taiko jas darbe.

Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?

• Vienerių – dvejų metukų vaikas netaria jokių garsų.
• Trejų metų vaikas vartoja tik garsažodžius, garsus, pavienius žodžius.
• Ketverių – penkerių metų vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai, vaikas kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose.
• Penkerių – šešerių metų vaikas netaisyklingai taria garsus, švepluoja.
• Vaikas mikčioja.
• Vaikas turi kitų raidos problemų.

Parengė logopedė Laura Adomėlė

 

Kada kreiptis į logopedą

Vaiko kalbos raidos etapai pasižymi tam tikrais garsų tarimo ypatumais.

Įprastinės raidos vaiko kalbos trūkumus vadiname fiziologiniu šveplavimu, kuris, lavėjant artikuliaciniam aparatui, gali išnykti savaime, be specialistų intervencijos.

3-3,5 metų amžiaus vaikais jau geba ištarti visus balsius (a, e, i, o ,u), taip pat daugumą priebalsių: p, b, m, n, t, d, s, z, l, k, g, v. Taip pat reikėtų pažymėti, kad trimečio kalba turi būti suprantama aplinkiniams. Jeigu Jūsų vaikas šiuos garsus taria neįprastai, netaria visai, vaiką supranta tik artimiausi šeimos nariai, nes vaikas kalba „sava kalba“, reikėtų nedelsiant kreiptis į logopedą.

Augant vaikui kalba lavėja ir vaikas išmoksta tarti sudėtingesnius garsus: š, ž, č, dž, r . Iki 6,5 metų vaikas turėtų išmokti tarti visus garsus, nors pavienius garsus dar mokosi tarti ir mokyklinukai. Sunkiausiai išmokstama tarti R, taip pat ilgai išlieka tarpdantinio sigmatizmo reiškiniai, kuomet garsą S ir ne tik, taria iškišdamas liežuvį tarp dantukų. Yra sutrikimų, kurių dėl artikuliacinio aparato ypatumų pašalinti gali ir nepavykti.

Sklandžios kalbos požymiai:

Vaikas kalba išplėstiniais sakiniais, geba pasakoti pagal paveikslėlių serijas, siužetinius paveikslėlius, papasakoti dienos įspūdžius.

Vartoja apibendrinančias sąvokas: drabužiai, indai, transporto priemonės ir pan.;

Apibūdina daiktų požymius: įvardina spalvas, formas, geba palyginti, nurodyti daikto vietą ( ant, už, prieš, šalia ir kt.)

Domisi knygelėmis, geba išklausyti skaitomą tekstą ir papasakoti, apie ką buvo skaitoma.

Derina giminę, skaičių, linksnį sakinyje.

Kas trukdo sklandžiai tarti garsus?

Priežastys gali būti labai įvairios. Jeigu vaikui nenustatyti raidos sutrikimai, kurie galėjo įtakoti centrinės nervų sistemos pakitimus, kurtumas ar neprigirdėjimas, netaisyklingai susiformavęs žandikaulis, trumpas paliežuvio raištis (pasaitėlis) ir eilė kitų faktorių,  kalbos trukdžių ieškokime artimiausioje aplinkoje.

Vienas iš didžiausių šių laikų neigiamų faktorių – išmaniųjų įrenginių naudojimas. Dauguma vaikų, kurie iki 2 metų ilgą laiką praleisdavo prie planšečių, telefonų, pasižymi neišlavėjusia kalba. Jų žodynas skurdus, nesiformuoja taisyklinga gramatinė sandara, dažnai kalba su akcentu, priklausomai nuo to, kokios kalbos filmukai dominavo (rusų, anglų, ispanų, ar kt.). Jeigu Jūs ketinate gyventi užsienyje ir vaiką leisti į tarptautinę mokyklą, tai gali tapti privalumu, tačiau jei vaikui teks mokytis Lietuvoje, tai taps tikru iššūkiu.  Raidos centro specialistų teigimų, tokie vaikai turi autistiškiems vaikams  būdingų požymių. Jiems sunku užmegzti kontaktą, bendrauti su bendraamžiais, dažniausiai veikia vieni, nedalyvauja bendrose veiklos, dėl ko atsiranda elgesio problemų, emocinių  sunkumų.  Todėl rekomenduojama iki 2 metų amžiaus vaikams išmaniųjų įrenginių neduoti visai.

Dėl nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos vaikui sunku diferencijuoti panašiai skambančius garsus s-š, z-ž, e-ė, nemažai sunkumų kyla dėl netikslaus dvibalsių tarimo (uo, ie,). Laiku neištaisyti kalbėjimo sutrikimai įtakoja mokymąsi skaityti ir rašyti.

Kada kreiptis į logopedą?

Į logopedą kreiptis niekada ne per anksti. Ypač jei vaikas ilgai nepradeda kalbėti, arba iki dviejų metukų žodyną sudaro tik pavieniai garsažodžiai miau miau, au au ir pan., nesupranta instrukcijų, nereaguoja į vardą, atrodo, kad negirdi kalbinamas, aplinkiniai nesupranta ką sako, verta suskubti kreiptis į specialistus ir susipažinti su ankstyvosios reabilitacijos galimybėmis.

Greitoji pagalba namuose

Pirmiausia, kuo daugiau bendrauti su vaiku, kalbinti, kartu vartyti knygutes, įvardinti daiktus esančius aplink, vengti „savų“ žodžių, nešvepluoti kartu su vaikui (pvz.  mano mazutis, ar nori niamu?), taip pat rekomenduojama mažiau pirkti grojančius, kalbančius žaislus, o jeigu tokį gavote dovanų, tiesiog išimkite maitinimo elementus 😊

Parengė logopedė Solveiga Puišienė

 

Kada kreiptis į logopedą (pdf) »