Tą gražų, šiltą balandžio 28 rytą, kaip ir žadėjo, lapė vėl pas vaikus į svečius atėjo, ketino padirbėti ir vėl pintinėlę obuolių prisidėti. Bet metų laikus laputaitė sumaišė ir vėl vos neteko iš kiemo išeiti. Sodininkas su vaikais ją sulaikė laiku ir pakvietė prisidėt prie pavasarinių darbų.
Vaikai darbo įrankių kiek prisinešę turėjo!, – šluotelių, grėbliukų, tik lapė kokia – net grėblio laikyt nemokėjo.( Na, ką padarysi, juk grėbt pirmą kartą atėjo).
Vaikai geraširdžiai, paėmę šluotelę, parodė laputei kaip šluoti takelį.
Pasimankštinę, pašokę ratelį kartu, visi išskubėjo dirbti darbų: šlavė, grėbliavo, rinko šiukšles ir puikiai sutvarkė savas aikšteles!
Šiukšles išrūšiavę, ėjo žaisti ratelio – apie katiną greitą ir vikriąją pelę. Ir lapė žaidė kartu su vaikais, iš laimės plojo minkštučiais delnais. Ji lėkė taip, kad net kailis dulkėjo, sodininkas vos pavyti galėjo. Žaidė suaugę, žaidė vaikai, laikas praleistas buvo gerai.
Lapė gavo dovanų obuolių – vieną sau, vieną mamai, o, kadangi turėjo draugų, net gi vilkui bedančiui parnešė jų. Sodininkas, su vaikais pasitaręs, staigmeną lapės mamai padarė: „Pyragą mamytei“ būsimai Mamos šventei sušoko, lapė nežinojo ar verkti, ar džiaugtis iš juoko. Ji vaikams gražiai padėkojo, sodininkas ir jiems sulčių, obuolių dovanojo.
„Kaip džiaugiuos, kad pažįstu visus – tuos protingus, darbščius „Obelėlės“ darželio vaikus“,- mąstė lapė į mišką grįždama, jai vis dar mojavo atsisveikindama sodininko ranka, dar bolavo galvutės vaikų, kaip gyventi šioj žemėj puiku!
Renginį sugalvojo, pravedė ir viską surašė auklėtojos: Rasa Jurikienė ir Regina Petrikienė.