2018 m. lapkričio 3 d. apsilankėme Panevėžio gyvūnų prieglaudoje. Kaip mūsų senoliai sako,- atvykome pilnomis kišenėmis: maistu šuniukams ir kačiukams – dideliems ir dar mažiukams. Mus pasitiko vadovė Rūta ir ten besidarbuojanti jauna savanorė mergina.
Buvome maloniai priimtos ir pakviestos gyvūnėlių apžiūrėti. (Kaip gailu buvo į jų akutes žiūrėti). Gerai, kad gyvūnai rado namus, labai tikimės, kad čia jie gyvens tik laikinai, kad kažkas juos pasiims ir turės jie tikruosius namus, gerus, šiltus ir mylinčius šeimininkus. Jie to labai laukia, net prie žemės priglunda, gailiu balsu inkščia, kad tik jį paglostytų žmogaus ranka. Mes labai dėkingos „Obelėlės“ tėveliams už tą begalinį gerumą ir atjautą šalia esančiam, savimi pasirūpinti nesugebančiam mažajam mūsų draugui, mes dėkingi žmonėms, kurie ten triūsia be atlygio, be naudos sau, neskaičiuodami darbo valandų. Pasaulis pilnas žiaurių žmonių, bet esame tikros, kad ne mažiau ir gerų – tų, kuriems ne tas pats, kas vyksta šalia jų, kurie visada išties ranką tam, kam tos pagalbos išties reikia. Šiandieną tą pagalbą mes nuvežėme – kartu su jūsų šypsenomis ir linkėjimais. Vadovė Rūta pasakojo, kad maisteliu jie pasidalina ir su „Šiaulių letenėlės“ gyvūnų prieglauda. Dalinkimės gerumu taip dažnai, kaip tiktai galim. Ir jei kada gyvenime jums prireiks draugo, kuris niekada neišduoda, išklauso, kuris deda galvytę jums ant kelių ir supratingai žvelgia į jūsų akis, kuriam nerūpi plonas jūs ar storas, sveikas, ar ligotas, rinkitės jį – gyvūną, kuris neturi namų, bet turi didelę ir mylinčią širdį.
Emocinės sveikatos ugdymo ir tausojimo koordinavimo grupė