Tas nuostabus žodis – „Žavadienis“: į jį telpa saulė, medžiai ir gėlės, pavasario spalvos, net kvapas gamtos, net tai, ką pajaust tik gali, ir tai, kas nesikartos. Mes taip laukėme šios dienos, kad galėtume žavėtis gražumu gamtos. Bet, gražiausia – laukėm ne vieni, laukė ir lietutis pilkam debesy.
Kol jis svečiavosi darželio kieme, mes susirinkome salėje išpuoštoje. Visi pastebėjome, kad darželyje atsirado gražus, baltas augalų namas, šiltnamiu vadinamas, augalais sodinamas. Už jį dėkingi esam verslininkui Povilui Gurkliui.
Auklėtoja Vitalija pasakojo, kad darželio gėlynas, kitaip dar vadinamas močiutės darželiu ir, kad jame auga daug gražių gėlių, dabar žydinčių, auskarėliais vadinamų, bet reikia patiems į lauką išeiti, viską apeit, apžiūrėt, pauostyt ir pasigėrėt.
Auklėtojos Rasa ir Elida pasakojo apie darželio teritorijoje augančius medžius: kokie jie gražūs visais metų laikais, kaip kai kurie jų pasipuošia žiedais. Štai beržas, klevas mus vaišina sula, o iš šermukšnio, liepos – uogienė verdama.
Renginio metu kai kurie vaikai pirmą kartą išgirdo žodį „Alpinariumas“. Auklėtoja Virginija paaiškino, kas tai yra ir kaip jis atsirado mūsų darželyje.
Kol lietutis prausė ir girdė medžius, mes kalbėjomės, šokom ir valgėm vaisius.
Po pietų į lauką išėjom ir viską gerai apžiūrėjom – kokie ten medžiai ir koks ten gėlynas ir ar yra Vabalynėj skruzdėlynas. Savo didelį, gražų šiltnamį apžiūrėjom, kartu su Rimute pomidorus ir paprikas paliejom ir tik tada patenkinti namo išėjom ir renginį – Žavadienį geru žodžiu minėjom.
Rasa Jurikienė, auklėtoja