Sako, kad stebuklai nutinka per Kalėdas.. Nebūtinai. Jie nutinka ir tada, kai asmeninė šventė ateina laukta. Taip ir nutiko – ne kažkada, o visai neseniai, kai išaušo graži lapkričio ketvirtosios diena. O tada.. .. kažkas tyliai pabeldė į „Pelėdžiukų“ grupės duris. Jos prasivėrė ir tarpduryje vaikai pamatė Elzą. Taip taip , tą pačią Elzą iš „ Ledo šalies“! Ji sukosi, juokės ir pūtė muilo burbulus. Vaikai stovėjo žado netekę. Staiga atsitokėjo Rebeca:
– Aš tave pažįstu, mačiau per televizorių, tu – Elza!
Vienas per kitą vaikai kalbėjosi su ja. Jie pažinojo visus „Ledo šalies“ veikėjus – ir Aną, ir Olafą, ir Kristofą. Elza pasakė, kad viena graži mergaitė, vardu Roneta, šiandien švenčia gimtadienį, tad ji atvyko pas ją, ir, be abejo, pas jos draugus. Ji dar niekada nebuvo darželyje, tad labai norėtų su visais susipažinti, pamatyti, ką vaikai jame veikia ir svarbiausia – dalyvauti Ronetos gimtadienyje.
Oi, kaip buvo smagu, kiek Elza surado draugų! Jie visi kalbėjosi, piešė, žaidė žaidimus ir šoko ratelius. Paskui Ronetą 5 kartus kilojo, jai garsiai plojo, dovanas dovanojo, gražiai dainavo, sakė linkėjimus savo. Roneta laiminga pūtė žvakutes, ir, manau, kad jautė, kaip gera šitaip gimtadienį švęst. Elza su visais arbatą gėrė, šakotį ragavo ir šypsojos šilta šypsena savo.
Vakare, kai tėveliai vaikų pasiimti atėjo, šie papasakot – oi, kiek turėjo!
Auklėtoja Rasa Jurikienė