„Ir suaugę, ir maži – darbą mylime visi“ – tokiu gražiu pavadinimu pradėjome balandžio mėnesio projekto įgyvendinimą. Visą mėnesį dirbome, triūsėme, puošėme aplinką – iš mažų sėklelių auginome gėles, įdėjome į jų priežiūrą visas širdeles. Kai taip uoliai darbuojamės patys, sugebame gerbti ir kito darbą. Tai todėl klausinėjome tėvelių, kur ir kuo jie dirba, koks yra jų svajonių darbas, o apsilankę darbovietėse, supratome, kad dirbti – tai ne tik būti darbščiu, bet ir pareigingu, bei atsakingu. Į darbų šurmulį įsiterpė ir gražiausia pavasario prisikėlimo šventė – Velykos. Kaip įdomu buvo mokytis marginti kiaušinius vašku, pažinti jų spalvų reikšmes, dažymo subtilybes, o šventėms praėjus, į darželį vėl sugužėjus, jas prisiminti , likusiais margučiais pasidžiaugti, juos lauke ridinėti…
Gražų, saulėtą balandžio 23 – iosios dienos rytą, skambant trankiai muzikai , viso darželio vaikai rinkosi į darželio kiemą – kas nešėsi gėles, kas kibirėlius, o kas išmetimui pilną glėbį nebereikalingų žurnalų, sulūžusių žaislų. Savo mažomis rankutėmis viską išrūšiavo, išskirstė ir įmetė ten, kur kam skirta. Pažaidę ratelį „Žalią pupą sodinau“, džiugiai nusiteikę, skubėjo medetkų sodinti. Ir tai dar ne viskas – tuščius kibirėlius pripildė darželio teritorijoje rastomis šiukšlėmis, jas pylė į vieną didelę šiukšliadėžę, džiaugėsi savo darbštumu ir dėkodami už tai, plojo draugams. Smagiai užgrojo muzika ir mažieji „Obelėlės“ gyventojai sušoko puikų nuotaikos šokį „Šnyp šnap šnuri“. Padirbėję, pasilinksminę iš tetulių Reginos ir Rasos gavę sulčių, išskubėjo visi į grupes jomis atsigaivinti.
Liko didelis ir vienas, bet gražus, be šiukšlių kiemas.
Rasa Jurikienė, auklėtoja